Local view for "http://purl.org/linkedpolitics/eu/plenary/2007-04-23-Speech-1-223"

Predicate	Value (sorted: default)
rdf:type	lpv_eu:Speech⁶
dcterms:Date	"2007-04-23"^^xsd:date⁶
dcterms:Is Part Of	lp_eu:Regimul de contingentare pentru producţia de amidon din cartofi (dezbatere)⁶
dcterms:Language	"lt"^^xsd:language⁶
lpv:document identification number	"en.20070423.22.1-223"⁶
lpv:hasSubsequent	lp_eu:2007-04-23-Speech-1-224⁶
lpv:speaker	lp:Šarūnas Birutis⁶
lpv:spoken text	"Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@lt¹⁴
lpv:spokenAs	substitute; IMCO (2007-01-31--2009-07-13)²³ member_of_the_bureau; ALDE (2007-02-27--2008-01-14)²³ unknown; Darbo partija (2004-07-20--2009-07-13)²³ member; ITRE (2007-01-31--2009-07-13)²³ substitute; Delegation for relations with India (2007-03-15--2009-07-13)²³ member; Delegation to the EU-Ukraine Parliamentary Cooperation Committee (2004-09-15--2009-07-13)²³
lpv:translated text	"Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@cs¹ "Hr. formand! Der er opstået en situation, som jeg vil kalde paradoksal. Sådanne ting burde ikke forekomme blandt partnere. På grund af lave kvoter for stivelse står fabrikker i Litauen uvirksomme hen, og folk er arbejdsløse. Litauens kvote er kun en tiendedel af, hvad der er behov for i landet. Derfor må man importere stivelse, mens Litauens produktionsapparat står stille. Samtidig er der lande, hvor stivelseskvoterne er for store og ikke bliver brugt. Kan man tolerere det på et fælles marked? I forhold til den periode, der bliver diskuteret, betyder Litauens kvote på 1.200 t stivelsesproduktion, at fabrikkerne kun arbejder på 9 % af deres produktionskapacitet. Derfor er EU's institutioner blevet bedt om at forhøje produktionskvoten. Det ville have skabt grundlag for en økonomisk rentabel drift af fabrikkerne og en fortsættelse af traditionen for kartoffeldyrkning i Litauen. Man modtog et negativt svar. En forhøjelse af Litauens og Polens kvoter ville på ingen måde skade andre medlemsstater, og det ville være meget vigtigt for Litauens økonomi. Det ville også være en demonstration af solidaritet og fælles interesser."@da² "Es ist eine Situation entstanden, die ich als paradox bezeichnen würde. So etwas sollte unter Partnern nicht vorkommen. Wegen niedriger Stärkequoten stehen die Fabriken in Litauen still, und die Menschen haben keine Arbeit. Die Quote, die Litauen zugeteilt wurde, ist um ein Zehnfaches niedriger, als das Land benötigen würde. Daher muss Stärke importiert werden, während Litauens Produktionsbänder still stehen. Gleichzeitig gibt es Länder, deren Stärkequoten überhöht sind und nicht genutzt werden. Soll dies in einem gemeinsamen Binnenmarkt geduldet werden? Was den zur Diskussion stehenden Zeitraum betrifft, wird die Quote von 1200 t für die litauische Stärkeproduktion dazu führen, dass die Fabriken nur mit 9 % ihrer Produktionskapazität arbeiten. Daher wurden die EU-Institutionen aufgefordert, die Produktionsquote zu erhöhen, was die Voraussetzungen für einen wirtschaftlichen Betrieb der Fabriken und eine Fortführung des traditionellen Kartoffelanbaus in Litauen geschaffen hätte. Die Antwort war negativ. Eine Anhebung der Quoten für Litauen und Polen würde anderen Mitgliedstaaten in keiner Weise schaden und wäre für Litauens Wirtschaft von großer Bedeutung. Sie wäre auch ein Zeichen von Solidarität und gemeinsamen Interessen."@de⁹ "Έχει αναπτυχθεί μία κατάσταση την οποία θα αποκαλούσα παράδοξη. Τέτοια πράγματα δεν μπορούν να συμβαίνουν μεταξύ εταίρων. Λόγω των χαμηλών ποσοστώσεων αμύλου, τα εργοστάσια στη Λιθουανία παραμένουν ανενεργά, και οι άνθρωποι άνεργοι. Οι ποσοστώσεις που χορηγήθηκαν στη Λιθουανία είναι δέκα φορές μικρότερες από ό,τι χρειάζεται η χώρα. Ως εκ τούτου, είναι απαραίτητη η εισαγωγή αμύλου, ενώ οι γραμμές παραγωγής της Λιθουανίας παραμένουν ανενεργές. Ταυτόχρονα, υπάρχουν χώρες όπου οι ποσοστώσεις αμύλου είναι υπερβολικές, και δεν χρησιμοποιούνται. Πρέπει αυτό να είναι ανεκτό σε μία κοινή εσωτερική αγορά; Σε σχέση με τη χρονική περίοδο υπό συζήτηση, οι ποσοστώσεις 1 200 τόνων παραγωγής αμύλου που χορηγήθηκαν στη Λιθουανία συνεπάγονται ότι τα εργοστάσια εργάζονται μόνον κατά το 9% της παραγωγικής τους ικανότητας. Ως εκ τούτου, ζητήθηκε από τα θεσμικά όργανά της ΕΕ να αυξήσουν τις ποσοστώσεις παραγωγής, πράγμα το οποίο θα δημιουργούσε προϋποθέσεις για οικονομικά αποδοτική λειτουργία των εργοστασίων και συνέχιση της παράδοσης όσον αφορά την καλλιέργεια γεωμήλων στη Λιθουανία. Ελήφθη αρνητική απάντηση. Μία αύξηση στις ποσοστώσεις για τη Λιθουανία και την Πολωνία δεν θα έβλαπτε επ’ ουδενί τα άλλα κράτη μέλη, και θα ήταν πολύ σημαντική για την οικονομία της Λιθουανίας. Θα αποτελούσε επίσης ένδειξη αλληλεγγύης και κοινών συμφερόντων."@el¹⁰ "A situation has developed that I would call paradoxical. Such things should not occur among partners. Because of low starch quotas, factories in Lithuania are standing idle, and people are out of work. The quota allotted to Lithuania is ten times smaller than what is needed in the country. Therefore, starch has to be imported, while Lithuania's production lines stand idle. At the same time, there are countries where the starch quotas are excessive, and are not being used. Should this be tolerated in a common domestic market? In relation to the time period under discussion, the quota of 1200 t of starch production allotted to Lithuania means that factories are only working at 9% of their production capacity. Therefore, EU institutions were asked to increase the production quota, which would have created conditions for economically worthwhile operation of the factories and a continuation of the potato-growing tradition in Lithuania. A negative reply was received. An increase in the quotas for Lithuania and Poland would in no way harm other Member States, and it would be very important for Lithuania's economy. It would also be a display of solidarity and shared interests."@en⁴ "Ha surgido una situación que yo calificaría de paradójica. Este tipo de cosas no deberían suceder entre socios. Las plantas lituanas están inactivas y la gente ha perdido su trabajo debido a los bajos contingentes de fécula. El contingente asignado a Lituania es diez veces inferior a las necesidades de este país. Debido a ello es necesario importar fécula, al tiempo que las líneas de producción de Lituania permanecen inactivas. Al mismo tiempo, las cuotas de fécula de algunos países son excesivas y no se utilizan. ¿Debe tolerarse esta situación en un mercado común? En relación con el periodo objeto del debate, el contingente de 100 toneladas de producción de fécula asignado a Lituania implica que las fábricas trabajan tan solo al 9 % de su capacidad. Por ello se pidió a las instituciones comunitarias que incrementaran los contingentes de producción, lo que habría creado las condiciones necesarias para que dichas plantas funcionen de forma económicamente viable y habría permitido preservar la tradición del cultivo de patata en Lituania. Lo que se recibió fue una respuesta negativa. Un incremento de los contingentes de Lituania y Polonia no perjudicaría en absoluto a los demás Estados miembros y sería muy importante para la economía lituana. Y también sería una muestra de solidaridad y de comunidad de intereses."@es²¹ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@et⁵ "On syntynyt paradoksaalinen tilanne, mitä ei pitäisi tapahtua kumppanien kesken. Liettuan tehtaat ovat pysähdyksissä alhaisten tärkkelyskiintiöiden vuoksi, eikä ihmisillä ole työtä. Liettualle myönnetty kiintiö on kymmenen kertaa pienempi kuin minkä se tarvitsisi. Tästä syystä tärkkelystä on tuotava ulkomailta samalla, kun Liettuan tuotantolinjat seisovat. Samanaikaisesti joidenkin muiden maiden tärkkelyskiintiöt ovat aivan liian suuret ja jäävät käyttämättä. Voidaanko tällaista sallia yhteisillä sisämarkkinoilla? Kyseessä olevalla ajanjaksolla Liettualle osoitettu 1 200 tonnin tärkkelystuotantokiintiö tarkoittaa sitä, että tehtaiden kapasiteetista on käytössä ainoastaan 9 prosenttia. Siksi EU:n toimielimiä pyydettiin korottamaan maan tuotantokiintiötä, minkä ansiosta tehtaille syntyisivät taloudellisesti kannattavat toimintaolosuhteet ja perunanviljelyn perinnettä voitaisiin jatkaa Liettuassa. Pyyntöön saatiin kieltävä vastaus. Liettuan ja Puolan kiintiöiden korottaminen ei millään lailla vahingoittaisi muita jäsenvaltioita, ja se olisi erittäin tärkeää Liettuan talouden kannalta. Se olisi myös osoitus solidaarisuudesta ja yhteisen edun puolustamisesta."@fi⁷ "Une situation que je qualifierais de paradoxale s’est développée. Ce genre de choses ne devrait pas se produire entre partenaires. À cause des faibles contingents de fécule, des usines lituaniennes sont à l’arrêt et des gens se retrouvent sans emploi. Le contingent alloué à la Lituanie est dix fois inférieur aux besoins du pays. Aussi de la fécule doit-elle être importée, alors que les lignes de production lituaniennes sont à l’arrêt. Dans le même temps, dans certains pays, les contingents de fécule sont excessifs et ne sont pas entièrement utilisés. Doit-on tolérer cela dans un marché intérieur commun? En ce qui concerne le laps de temps objet du débat, le contingent de 1 200 tonnes de fécule alloué à la Lituanie signifie que les usines ne fonctionnent qu’à 9 % de leur capacité de production. C’est la raison pour laquelle il a été demandé aux institutions européennes d’augmenter le contingent de production, ce qui aurait permis aux usines de fonctionner de manière rentable et de perpétuer la tradition de la culture de la pomme de terre en Lituanie. Les institutions ont refusé. Une augmentation des contingents de la Lituanie et de la Pologne ne nuirait en aucun cas aux États membres et serait très importante pour l’économie lituanienne. Elle constituerait également une manifestation de solidarité et d’intérêts partagés."@fr⁸ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@hu¹¹ "E’ venuta a crearsi una situazione che definirei paradossale. Cose simili non dovrebbero verificarsi tra . A causa dei bassi contingenti di fecola, gli stabilimenti in Lituania sono costretti a interrompere la produzione e a licenziare i dipendenti. Il contingente assegnato alla Lituania è di dieci volte inferiore a quello che sarebbe necessario al paese. Di conseguenza, dobbiamo importare la fecola, mentre le linee di produzione lituane rimangono ferme. Contemporaneamente, ci sono paesi in cui i contingenti di fecola sono eccessivamente alti e non vengono utilizzati. E’ giusto tollerarlo in un mercato interno comune? In relazione al periodo di tempo in discussione, il contingente di 1 200 tonnellate di produzione di fecola assegnato alla Lituania implica che le fabbriche stanno lavorando soltanto al 9 per cento della loro capacità produttiva. Quindi, alle Istituzioni dell’Unione europea è stato chiesto di aumentare il contingente di produzione, per creare le condizioni necessarie a un’attività economicamente redditizia delle fabbriche e al mantenimento della tradizionale coltivazione delle patate in Lituania. La risposta è stata negativa. Un aumento dei contingenti per la Lituania e la Polonia non danneggerebbe in alcun modo gli altri Stati membri, e sarebbe molto importante per l’economia lituana. Inoltre sarebbe una dimostrazione di solidarietà e interessi comuni."@it¹² "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@lv¹³ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@mt¹⁵ "Er is een situatie ontstaan die ik paradoxaal zou willen noemen. Dergelijke dingen zouden zich niet mogen voordoen onder partners. Wegens de lage zetmeelquota liggen de fabrieken in Litouwen stil en is er geen werk voor de mensen. De aan Litouwen toegekende quota is een tiende van wat nodig is in het land. Daarom moet zetmeel worden ingevoerd, terwijl de Litouwse productielijnen stil liggen. Tegelijkertijd zijn er echter landen met buitensporig hoge zetmeelquota, die niet worden gebruikt. Moet zo iets worden getolereerd in een interne markt? Wat de besproken tijdspanne betreft, betekent de aan Litouwen toegekende zetmeelquota van 1 200 ton dat de fabrieken slechts op 9 procent van hun productiecapaciteit werken. Daarom heeft men de Europese instellingen gevraagd om een verhoging van de productiequota. Daardoor zouden de voorwaarden worden gecreëerd voor een economisch rendabele werking van de fabrieken en de voortzetting van de aardappelteelttraditie in Litouwen. Het antwoord daarop was echter negatief. De verhoging van de quota voor Litouwen en Polen zou de andere lidstaten geen enkele schade berokkenen en zou zeer belangrijk zijn voor de economie van Litouwen. Bovendien zou dit een blijk zijn van solidariteit en gedeelde belangen."@nl³ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@pl¹⁶ "Criou-se uma situação que eu classificaria de paradoxal. Coisas deste tipo não deviam ocorrer entre parceiros. Em consequência das baixas quotas de fécula de batata, na Lituânia as fábricas estão paradas e as pessoas sem trabalho. A quota atribuída à Lituânia é dez vezes inferior às necessidades do país. Logo, a fécula de batata tem de ser importada, enquanto as linhas de produção da Lituânia se encontram paradas. Ao mesmo tempo, há outros países em que as quotas de fécula de batata são excessivas e não são utilizadas. Devia tolerar-se uma coisa destas num mercado interno comum? Relativamente ao período de tempo em discussão, a quota de 1200 t de produção de fécula de batata atribuída à Lituânia significa que as suas fábricas estão a trabalhar apenas a 9% da sua capacidade de produção. Logo, solicitou-se às Instituições da UE um aumento da quota de produção, o que teria criado condições para a exploração economicamente compensadora das fábricas e a continuação da tradição do cultivo da batata na Lituânia. A resposta foi negativa. O aumento das quotas para a Lituânia e a Polónia de modo algum iria prejudicar outros Estados-Membros, e seria muito importante para a economia da Lituânia, ao mesmo tempo que constituiria uma mostra de solidariedade e de partilha de interesses."@pt¹⁷ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@ro¹⁸ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@sk¹⁹ "Susidariusią situaciją aš pavadinčiau paradoksalia. Tokiems dalykams neturėtų būti vietos tarp partnerių. Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė nei pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje? Remiantis referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1200 t dydžio krakmolo gamybos kvota leidžia dirbti įmonėms tik 9 proc. pajėgumu, todėl buvo kreiptasi į ES institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. Buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų labai svarbu. Tik taip būtų parodomas solidarumas ir bendrumas."@sl²⁰ "Det har uppstått en situation som jag skulle vilja kalla paradoxal. Sådant som inte bör inträffa mellan samarbetspartner. På grund av de låga stärkelsekvoterna finns det fabriker i Litauen som står stilla och människor som går arbetslösa. Den kvot som tilldelats Litauen är bara en tiondel av vad landet behöver. Följaktligen måste man importera stärkelse medan Litauens produktionsanläggningar står stilla. Samtidigt finns det länder där kvoterna för stärkelse är alldeles för stora och inte används. Är detta något som vi måste tolerera på en gemensam inre marknad? För den tidsperiod som vi diskuterar innebär den kvot på 1 200 ton stärkelse som Litauen tilldelats att fabrikerna endast utnyttjar 9 procent av produktionskapaciteten. EU:s institutioner uppmanades därför att höja produktionskvoten, vilket skulle ha gjort det möjligt att driva fabriker på ett företagsekonomiskt rimligt sätt och fortsätta Litauens tradition som potatisproducent. Det svar man fick var negativt. En ökning av kvoterna för Litauen och Polen skulle inte på något sätt skada andra medlemsstater och skulle vara mycket viktig för Litauens ekonomi. Det skulle även ge prov på solidaritet och gemensamma intressen."@sv²²
lpv:unclassifiedMetadata	"Šarūnas Birutis (ALDE ). –"^{18,5,20,15,1,19,14,11,16,13}