Local view for "http://purl.org/linkedpolitics/eu/plenary/2006-10-24-Speech-2-337"

Predicate	Value (sorted: default)
rdf:type	lpv_eu:Speech⁶
dcterms:Date	"2006-10-24"^^xsd:date⁶
dcterms:Is Part Of	lp_eu:Integreeritud tegevusprogramm elukestva õppe alal (arutelu)⁶
dcterms:Language	"lt"^^xsd:language⁶
lpv:document identification number	"en.20061024.35.2-337"⁶
lpv:hasSubsequent	lp_eu:2006-10-24-Speech-2-338⁶
lpv:speaker	lp:Jolanta Dičkutė⁶
lpv:spoken text	"Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@lt¹⁴
lpv:spokenAs	member; CULT (2004-07-21--2007-01-14)²² member; Delegation for relations with Switzerland, Iceland and Norway and to the European Economic Area (EEA) Joint Parliamentary Committee (2004-09-15--2007-06-20)²² substitute; Delegation for relations with Canada (2004-09-15--2007-03-13)²² member; ALDE (2004-07-20--2009-07-13)²² unknown; Darbo partija (2004-07-20--2009-07-13)²² substitute; ENVI (2005-03-02--2007-01-14)²²
lpv:translated text	"Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@cs¹ "Hr. formand! Først vil jeg gerne takke fru Pack for en udmærket betænkning. Livslang læring er en integrerende del af ethvert moderne samfund under udvikling, da nationens trivsel er baseret på den uddannelse, den erfaring og de færdigheder, som befolkningen erhverver sig. I mange tilfælde er personers læse- og skrivefærdigheder samt uddannelse afgørende for deres sundhed og trivsel, samtidig med at de er en indtægtskilde og giver de pågældende personer bedre muligheder for at deltage i det sociale, politiske og kulturelle liv. I øjeblikket får voksenundervisning, uddannelse samt faglig videreuddannelse af arbejdstagerne stadig større betydning i Litauen på samme måde som i EU som helhed betragtet, selv om det endnu ikke er blevet en fast regel. Ifølge data fra 2004 halter vores land desværre langt efter EU-gennemsnittet med hensyn til efter- og videreuddannelse af folk i aldersgruppen 24-65 år - 28 % i Litauen mod 42 % i EU. Mange af indbyggerne i vores land er enige om, at de væsentligste årsager til, at folk ønsker at lære nyt, er konstant voksende arbejdsmarkedskrav samt bedre muligheder for selvforbedring og forbedring af egen udtryksevne. For halvdelen af indbyggerne er alderen imidlertid blevet en hindring, da de mener, at de er blevet for gamle til at studere. I Litauen er der fortsat en negativ holdning til ældre, der søger viden. I nogle tilfælde diskrimineres særlige sociale grupper. Faktisk er der allerede en udbredt opfattelse af, at kun en kompetent medarbejder kan skabe gode resultater, bidrage til virksomhedens konkurrencefordel og vigtigst af alt få en følelse af personlig værdi og selvtillid. De offentlige institutioner er imidlertid typisk mere opmærksomme end de private arbejdsgivere på at uddanne de ansatte. Det er et enormt problem, da de private virksomheder beskæftiger næsten 70 % af alle arbejdstagere. Teknologier under konstant udvikling samt konkurrencemæssige udfordringer fordrer kvalificerede arbejdstagere, og det skal være en fortsat proces. Følgelig bliver finansieringen et meget vigtigt emne. Jeg tror på, at dette program og støtten fra EU's strukturfonde vil medvirke til at reducere de aktuelle forskelle mellem de forskellige medlemsstater, og at strategien om livslang uddannelse faktisk vil blive gennemført."@da² ". Ich möchte zunächst Frau Pack für einen ausgezeichneten Bericht danken. Das lebenslange Lernen bildet einen festen Bestandteil jeder modernen und sich entwickelnden Gesellschaft, beruht doch das Wohlergehen einer Nation auf der Bildung, den Erfahrungen und Qualifikationen, die ihre Bevölkerung erwirbt. In vielen Fällen bestimmt das Bildungsniveau einer Person ihre Gesundheit und ihr Wohlergehen, ist Quelle des Einkommens und sorgt für bessere Chancen in Bezug auf die Teilnahme dieser Person am gesellschaftlichen, politischen und kulturellen Leben. Derzeit gewinnen Erwachsenenbildung sowie die berufliche Bildung und Entwicklung der erwerbstätigen Bevölkerung in Litauen ebenso wie in der Europäischen Union insgesamt ständig an Bedeutung, auch wenn dies noch nicht überall die Norm ist. Den Angaben für 2004 zufolge liegt jedoch leider unser Land in Bezug auf die Fortbildung der Bürger in der Altersgruppe der 24- bis 65-Jährigen mit 28 % weit hinter dem EU-Durchschnitt von 42 % zurück. Viele Bürger unseres Landes teilen die Meinung, dass ständig wachsende Arbeitsmarkterfordernisse und bessere Möglichkeiten der Selbstverwirklichung und der Verbesserung der Lebensverhältnisse die Hauptmotivation für kontinuierliches Lernen sind. Doch für die Hälfte unserer Bürger ist ihr Alter zu einer Barriere geworden, denn sie glauben, dass sie zu alt zum Lernen sind. In Litauen ist die negative Haltung gegenüber dem Wissenserwerb älterer Menschen noch immer verwurzelt. In einigen Fällen findet sogar eine Diskriminierung bestimmter sozialer Gruppen statt. Die Einstellung, dass nur ein kompetenter Mitarbeiter gute Ergebnisse erzielen, zum Wettbewerbsvorteil des Unternehmens beitragen und vor allem sein Selbstwertgefühl und Selbstbewusstsein entwickeln kann, setzt sich bereits immer mehr durch. Es sind allerdings vor allem öffentliche Einrichtungen und weniger Privatunternehmen, die der Bildung ihrer Mitarbeiter die meiste Aufmerksamkeit schenken. Das ist ein enormes Problem, da Privatbetriebe fast 70 % aller Arbeitnehmer beschäftigen. Immer neue Technologien und die Herausforderungen des Wettbewerbs erfordern qualifizierte Arbeitnehmer, wobei die Qualifizierung ein kontinuierlicher Prozess sein muss. Folglich entwickelt sich die Finanzierung zu einem äußerst wichtigen Problem. Meines Erachtens werden dieses Programm und die Hilfe aus den Europäischen Strukturfonds zum Abbau der zwischen den verschiedenen Mitgliedstaaten bestehenden Unterschiede sowie zur Umsetzung der Strategie für ein lebenslanges Lernen beitragen."@de⁹ "Θέλω καταρχάς να ευχαριστήσω την κ. Pack για μια άριστη έκθεση. Η διά βίου μάθηση αποτελεί αναπόσπαστο τμήμα κάθε σύγχρονης και αναπτυσσόμενης κοινωνίας, καθώς η ευημερία του έθνους βασίζεται στην παιδεία, στην εμπειρία και στις δεξιότητες που αποκτά ο πληθυσμός του. Σε πολλές περιπτώσεις, το επίπεδο αλφαβητισμού και εκπαίδευσης καθορίζει την υγεία και την ευημερία ενός ατόμου, ενώ αποτελεί και πηγή εισοδήματος και παρέχει καλύτερες ευκαιρίες για τη συμμετοχή στην κοινωνική, πολιτική και πολιτιστική ζωή. Επί του παρόντος, η εκπαίδευση των ενηλίκων, η κατάρτιση και η επαγγελματική εξέλιξη των εργαζομένων καθίστανται όλο και πιο σημαντικές στη Λιθουανία, όπως και σε όλη την Ευρωπαϊκή Ένωση, αν και αυτό δεν έχει γίνει ακόμα άκαμπτος κανόνας. Δυστυχώς, σύμφωνα με τα στοιχεία του 2004, η χώρα μας παρουσιάζει σημαντική υστέρηση έναντι του μέσου όρου της ΕΕ ως προς τη συνέχιση της εκπαίδευσης σε άτομα ηλικίας 24–65 ετών –28% στη Λιθουανία έναντι 42% στην Ευρωπαϊκή Ένωση. Πολλοί από τους κατοίκους της χώρας μας συμφωνούν ότι οι κύριοι λόγοι που παρακινούν τα άτομα να σπουδάσουν είναι οι διαρκώς αυξανόμενες απαιτήσεις της αγοράς εργασίας και οι καλύτερες ευκαιρίες αυτοβελτίωσης και αυτοέκφρασης. Ωστόσο, για τους μισούς από τους πολίτες μας, η ηλικία τους αποτελεί εμπόδιο, καθώς πιστεύουν ότι είναι πολύ μεγάλοι για να σπουδάσουν. Η Λιθουανία εξακολουθεί να κρατά αρνητική στάση απέναντι σε άτομα μεγαλύτερης ηλικίας που αναζητούν τη γνώση. Σε ορισμένες περιπτώσεις, μάλιστα, γίνονται διακρίσεις έναντι συγκεκριμένων κοινωνικών ομάδων. Στην πραγματικότητα, η στάση ότι μόνο ένας ικανός εργαζόμενος μπορεί να επιτύχει καλά αποτελέσματα, να συμβάλει στο ανταγωνιστικό πλεονέκτημα της εταιρείας και, το σημαντικότερο, να αποκτήσει ένα αίσθημα προσωπικής αξίας και αυτοπεποίθησης, καθίσταται ήδη κυρίαρχη. Ωστόσο, γενικά τα δημόσια ιδρύματα, παρά οι ιδιώτες εργοδότες, είναι εκείνα που δίνουν περισσότερη προσοχή στην κατάρτιση των εργαζομένων τους. Αυτό είναι τεράστιο πρόβλημα, καθώς οι ιδιωτικές εταιρείες απασχολούν σχεδόν το 70% όλων των εργαζομένων. Οι διαρκώς εξελισσόμενες τεχνολογίες και οι ανταγωνιστικές προκλήσεις απαιτούν ικανούς εργαζομένους, και αυτή πρέπει να είναι μια διαρκής διαδικασία. Συνεπώς, η χρηματοδότηση καθίσταται εξαιρετικά σημαντικό θέμα. Πιστεύω ότι αυτό το πρόγραμμα και η ενίσχυση από τα Διαρθρωτικά Ταμεία της Ευρωπαϊκής Ένωσης θα βοηθήσουν στη μείωση των σημερινών διαφορών ανάμεσα στα διάφορα κράτη μέλη και η στρατηγική της διά βίου μάθησης θα εφαρμοστεί πραγματικά."@el¹⁰ "I would like to begin by thanking Mrs Pack for an excellent report. Lifelong learning is an integral part of any modern and developing society, since the wellbeing of the nation is based on the education, experience and skill that its population acquires. In many cases the level of literacy and education determines a person’s health and wellbeing, as well as being a source of income and providing better opportunities for participation in social, political and cultural life. At the moment, adult education, training and the professional development of working people are becoming increasingly important in Lithuania, just as they are in the European Union as a whole, although it has not yet become a hard and fast rule. Unfortunately, according to 2004 data, our country is lagging far behind the EU average in terms of continuing education of people in the age range of 24–65 years 28% in Lithuania as opposed to 42% in the European Union. Many of the residents of our country agree that the main reasons motivating people to study are constantly growing labour market requirements and better self-improvement and self-expression opportunities; however, for half of our citizens their age has become a barrier, as they believe they are too old to study. Lithuania still holds on to a negative attitude towards older people pursuing knowledge. In some cases, in fact, particular social groups are being discriminated against. In fact, the attitude that only a competent employee is able to achieve good results, contribute to the competitive advantage of the company and, most importantly, to gain a feeling of personal value and self-confidence, is already becoming dominant. However, it is generally public institutions rather than private employers, who pay most attention to the training of their employees. This is a huge problem, since private companies employ almost 70% of all workers. Constantly developing technologies and competitive challenges call for qualified employees, and this must be an on-going process. Consequently, funding becomes an extremely important issue. I believe that this programme and the aid from the European Union Structural Funds will help in reducing the present differences between the various Member States and the lifelong learning strategy will actually be implemented."@en⁴ ". Quiero empezar dando las gracias a la señora Pack por su excelente informe. El aprendizaje permanente forma parte integral de cualquier sociedad moderna y en desarrollo, dado que el bienestar de la nación se basa en la educación, en la experiencia y en la aptitud que su población necesita. En muchos casos, el nivel de alfabetización y educación determina la salud y el bienestar de una persona, además de ser una fuente de ingresos y ofrecer mejores oportunidades de participar en la vida social, política y cultural. En estos momentos, la educación de adultos, la formación y el desarrollo profesional de la población activa son cada vez más importantes en Lituania, al igual que en el conjunto de la Unión Europea, aunque todavía no se ha convertido en una norma consolidada. Lamentablemente, según los datos de 2004, nuestro país está muy rezagado con respecto a la media de la Unión Europea, en términos de formación continua de las personas de 24-65 años de edad –el 28 % en Lituania, frente al 42 % de la Unión Europea. Muchos de los residentes de nuestro país coinciden en que las principales razones para motivar a las personas para que estudien son los requisitos cada vez mayores del mercado laboral y las mayores oportunidades de mejora personal y autoexpresión; no obstante, para la mitad de nuestros ciudadanos su edad se ha convertido en un obstáculo, dado que creen que son demasiado mayores para estudiar. Lituania todavía mantiene una actitud negativa con respecto a las personas mayores que quieren aprender. De hecho, en algunos casos, determinados grupos sociales están siendo discriminados. En efecto, la actitud de que solamente un empleado competente es capaz de conseguir buenos resultados, de contribuir a la ventaja competitiva de la empresa y, sobre todo, de adquirir un sentido de valía personal y autoconfianza, ya está empezando a predominar. No obstante, normalmente son las instituciones públicas y no los empresarios privados, las que prestan más atención a la formación de sus empleados. Esto supone un gran problema, dado que las empresas privadas tienen contratado a casi el 70 % de todos los trabajadores. El constante desarrollo de las tecnologías y los desafíos competitivos exigen trabajadores cualificados, y esto debe ser un proceso constante. Por tanto, la financiación se convierte en una cuestión sumamente importante. Creo que este programa y la ayuda de los Fondos Estructurales de la Unión Europea contribuirán a reducir las diferencias existentes entre los diversos Estados miembros y que realmente se aplicará la estrategia de aprendizaje permanente."@es²⁰ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@et⁵ "Haluan aluksi kiittää jäsen Packia erinomaisesta mietinnöstä. Elinikäinen oppiminen on olennainen osa jokaista kehittyvää nyky-yhteiskuntaa, sillä kansakunnan hyvinvointi pohjautuu kansalaisten koulutukseen, kokemukseen ja taitoon. Yksilön terveys ja hyvinvointi määräytyvät usein lukutaidon ja koulutuksen perusteella. Ne ovat myös toimeentulon lähde ja tarjoavat paremmat mahdollisuudet osallistua sosiaaliseen, poliittiseen ja kulttuuriseen elämään. Aikuisopetuksen, aikuiskoulutuksen ja työelämässä olevien henkilöiden ammatillisen kehityksen merkitys kasvaa jatkuvasti niin Liettuassa kuin koko Euroopan unionissakin, mutta asia ei ole vielä itsestäänselvyys. Vuoden 2004 tietojen perusteella kotimaani laahaa 24–65-vuotiaiden jatkokoulutuksen osalta valitettavasti kaukana EU:n keskiarvon perässä. Euroopan unionin keskiarvo on 42 prosenttia, kun vastaava luku on Liettuassa 28 prosenttia. Useat liettualaiset ovat yhtä mieltä siitä, että opiskeluun motivoivat eniten jatkuvasti kasvavat työmarkkinavaatimukset ja paremmat mahdollisuudet kehittää omaa osaamista ja itseilmaisua. Ikä on kuitenkin puolelle kansalaisista este, sillä he kokevat itsensä liian vanhoiksi opiskelemaan. Liettuassa suhtaudutaan edelleen liian kielteisesti opintielle pyrkiviin ikäihmisiin. Joissakin tapauksissa tiettyjä yhteiskuntaryhmiä jopa syrjitään. Asenne, jonka mukaan vain osaava työntekijä voi saavuttaa hyviä tuloksia, lisätä yrityksen kilpailuetua ja – mikä tärkeintä – saavuttaa omanarvontunteen ja itsevarman olon, on itse asiassa nousemassa vallitsevaksi mielipiteeksi. Yleisesti ottaen julkiset elimet keskittyvät työntekijöidensä koulutukseen kuitenkin enemmän kuin yksityiset työnantajat. Kyseessä on merkittävä ongelma, sillä yksityiset yritykset työllistävät miltei 70 prosenttia kaikista työntekijöistä. Jatkuvasti kehittyvä tekniikka ja kilpailuun liittyvät haasteet edellyttävät ammattitaitoisia työntekijöitä, ja prosessin on oltava jatkuva. Tämän seurauksena rahoituksen merkitys nousee keskeiseksi. Mielestäni kyseinen ohjelma ja Euroopan unionin rakennerahastoista myönnettävä tuki voivat osaltaan edesauttaa jäsenvaltioiden välisten erojen kaventamista, ja niiden avulla elinikäisen oppimisen strategia voidaan toteuttaa käytännössä."@fi⁷ ". Je souhaiterais d’abord remercier Mme Pack pour son excellent rapport. Étant donné que le bien-être de la nation repose sur l’éducation, l’expérience et les compétences que sa population acquiert, l’éducation et la formation tout au long de la vie fait partie intégrante de toute société moderne en développement. Dans bien des cas, le degré d’alphabétisation et d’éducation détermine la santé ainsi que le bien-être d’une personne. Il constitue par ailleurs une source de revenus tout en offrant de meilleures opportunités de participation à la vie sociale, politique et culturelle. À l’heure actuelle, l’éducation des adultes, la formation et le développement professionnel des travailleurs sont de plus en plus importants en Lituanie, comme dans l’ensemble de l’Union européenne, bien qu’ils ne soient pas encore une règle rigoureuse. Malheureusement, les données de 2004 indiquent que dans la fourchette des 24 à 65 ans, notre pays est loin d’atteindre la moyenne européenne en termes de formation continue - 28% en Lituanie pour 42% au sein de l’Union européenne. Bon nombre de résidents de notre pays reconnaissent que l’évolutivité des exigences du marché du travail ainsi que de meilleures opportunités de progrès personnel et d’extériorisation sont les principales raisons qui poussent les gens à étudier; toutefois, pour la moitié de nos concitoyens, qui s’estiment trop âgés pour étudier, l’âge est devenu un obstacle. La Lituanie perçoit encore négativement les personnes plus âgées cherchant à acquérir des connaissances. Dans certains cas, des groupes sociaux particuliers font en effet l’objet de discrimination. En fait, le point de vue selon lequel seul un employé compétent est capable d’enregistrer de bons résultats contribue à l’avantage compétitif de l’entreprise et, plus important encore, à un sentiment de valeur personnelle et de confiance en soi, est déjà bien répandu. Cependant, ce sont en général les institutions publiques et non les employés privés qui font le plus attention à la formation des leurs employés. Il s’agit là d’un problème considérable, étant donné que les entreprises emploient près de 70% des personnes actives. L’évolution constante des technologies et les défis liés à la concurrence requièrent des employés qualifiés. Cela doit être un processus continu. Par conséquent, les fonds constituent une question extrêmement importante. Je pense que ce programme et l’aide apportée par les Fonds structurels de l’Union européenne permettront d’atténuer les différences actuelles entre les divers États membres et la stratégie d’éducation et de formation tout au long de la vie sera réellement mise en œuvre."@fr⁸ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@hu¹¹ "Desidero iniziare ringraziando l’onorevole Pack per l’eccellente relazione. L’apprendimento permanente è parte integrante di qualsiasi società moderna in fase di sviluppo, perché il benessere della nazione si basa sull’istruzione, sull’esperienza e sulle competenze acquisite dalla sua popolazione. In molti casi il livello di istruzione e alfabetizzazione determina la salute e il benessere di una persona, oltre a essere una fonte di reddito e a fornire maggiori occasioni di partecipare alla vita sociale, politica e culturale. Attualmente l’istruzione degli adulti, la formazione e lo sviluppo professionale dei lavoratori acquisiscono sempre più importanza in Lituania, proprio come in tutta l’Unione europea, benché questa non sia ancora diventata la regola. Purtroppo, in base ai dati del 2004, il nostro paese è molto indietro rispetto alla media europea nell’istruzione permanente delle persone comprese nella fascia d’età tra i 24 e i 65 anni – il 28 per cento in Lituania rispetto al 42 per cento dell’Unione europea. Molti cittadini del nostro paese concordano sul fatto che i principali motivi che spingono le persone a studiare sono le crescenti richieste del mercato del lavoro e la possibilità di migliorare e di esprimersi al meglio. Tuttavia, l’età è diventata un ostacolo per la metà dei nostri cittadini, che ritengono di essere troppo vecchi per studiare. In Lituania permane un atteggiamento negativo nei confronti degli anziani che vogliono acquisire conoscenze. In alcuni casi, infatti, alcuni gruppi sociali sono oggetto di discriminazione. In realtà, sta già prendendo piede l’idea secondo cui solo un lavoratore capace può raggiungere buoni risultati, contribuire alla competitività dell’impresa e, fattore ancora più importante, accrescere la propria autostima e guadagnare fiducia in se stesso. Ciononostante, sono normalmente le istituzioni pubbliche e non i datori di lavoro privati a prendersi maggiormente cura della formazione dei propri dipendenti. E’ un problema enorme, perché le imprese private occupano quasi il 70 per cento dei lavoratori. Le tecnologie in continuo sviluppo e le sfide della concorrenza richiedono personale qualificato, e questo deve essere un processo continuo. Ecco perché i finanziamenti diventano una questione estremamente importante. Credo che questo programma e gli aiuti concessi dai Fondi strutturali dell’Unione europea aiuteranno a ridurre le differenze esistenti tra i vari Stati membri, e che la strategia di apprendimento permanente sarà effettivamente realizzata."@it¹² "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@lv¹³ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@mt¹⁵ ". Ik wil eerst mevrouw Pack bedanken voor haar uitstekende verslag. Een leven lang leren is een integraal onderdeel van elke moderne en zich ontwikkelende samenleving, aangezien het welbevinden van de natie gebaseerd is op het onderwijs dat haar bevolking geniet, de ervaringen die die bevolking opdoet en de vaardigheden die zij verwerft. In veel gevallen zijn de mate van geletterdheid en het onderwijsniveau niet alleen bepalend voor iemands gezondheid en welzijn, maar ook voor diens inkomsten en voor de kansen die hij of zij heeft op deelname aan het sociale, politieke en culturele leven. Op dit moment worden volwassenenonderwijs, opleidingen en professionele ontwikkeling van werkenden in Litouwen, net zo goed als in de gehele Europese Unie, steeds belangrijker, zij het dat ze bij ons nog geen gemeengoed zijn. Volgens de gegevens over 2004 blijft ons land ver achter bij het EU-gemiddelde voor permanente educatie van mensen in de leeftijdsgroep 24-65 jaar 28 procent in Litouwen tegen 42 procent in de Europese Unie. Veel inwoners van ons land zijn het erover eens dat de belangrijkste drijfveren voor mensen om te studeren, de alsmaar toenemende eisen op de arbeidsmarkt en betere mogelijkheden tot zelfverbetering en zelfverwerkelijking zijn; toch is de leeftijd voor de helft van onze burgers een drempel geworden, omdat ze denken dat ze te oud zijn om te studeren. In Litouwen wordt nog altijd negatief aangekeken tegen mensen op leeftijd die hun kennis willen vergroten. Soms worden bepaalde sociale groepen in feite gewoon gediscrimineerd. De opvatting dat alleen een competente werknemer goede resultaten kan boeken, kan bijdragen tot het concurrentievoordeel van de onderneming en – belangrijker nog – een gevoel van eigenwaarde en zelfvertrouwen kan ontwikkelen, begint steeds meer terrein te winnen. Het zijn echter vooral overheidsinstellingen, en niet zozeer particuliere werkgevers, die de meeste aandacht schenken aan de opleiding van hun werknemers. Dit is een enorm probleem, omdat bijna 70 procent van alle werkenden in dienst is bij particuliere ondernemingen. De voortdurend in ontwikkeling zijnde technologieën en de uitdagingen in de concurrentiesfeer schreeuwen om werknemers met kwalificaties, en die moeten continu op peil gehouden worden. De financiering wordt dan ook een uiterst belangrijk thema. Ik denk dat dit programma en de steun uit de structuurfondsen van de Europese Unie de huidige verschillen tussen de diverse lidstaten zullen helpen verkleinen en dat de strategie voor een leven lang leren echt zal worden uitgevoerd."@nl³ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@pl¹⁶ "Gostaria de começar por agradecer à senhora deputada Pack o seu excelente relatório. A formação ao longo da vida é parte integrante de qualquer sociedade moderna e em desenvolvimento, uma vez que o bem-estar da nação baseia-se na educação, experiência e capacidade que a sua população adquire. Em muitos casos, o nível de literacia determina a saúde e o bem-estar da pessoa, assim como é uma fonte de rendimento e providencia melhores oportunidades para participar na vida social, política e cultural. Actualmente, a educação em adulto, a formação e o desenvolvimento profissional das pessoas activas começam a tornar-se cada vez mais importantes na Lituânia, precisamente como o são em toda a União Europeia, embora ainda não se tenha tornado lei. Infelizmente, segundo os dados de 2004, o nosso país está atrás da média europeia no que toca à educação contínua das pessoas em idades compreendidas entre os 24 e os 65 anos 28% na Lituânia em comparação com 42% na União Europeia. Muitos dos residentes do nosso país aceitam que as principais razões que levam as pessoas a estudar são as exigências de um mercado de trabalho sempre em crescimento e melhores oportunidades de evolução e afirmação pessoal; contudo, para metade dos nossos cidadãos a sua idade tornou-se uma barreira, pois acham que são demasiado velhos estudar. A Lituânia ainda mantém uma atitude negativa relativamente às pessoas mais velhas que procuram conhecer mais. Nalguns casos, de facto, há grupos sociais que são objecto de discriminação. Na verdade, a atitude de que um empregado competente pode alcançar bons resultados, contribuir para a vantagem competitiva da empresa e, sobretudo, ter um sentimento de valorização pessoal e autoconfiança já começa a prevalecer. Todavia, são em geral as instituições públicas e não os empregadores privados que dão mais atenção à formação dos seus empregados. Este é um problema de maior, visto que as empresas privadas empregam quase 70% de todos os trabalhadores. Constantemente, as tecnologias em desenvolvimento e os desafios concorrenciais exigem empregados qualificados, o que implica necessariamente um processo contínuo. Consequentemente, o financiamento reveste-se de enorme importância. Creio que este programa e a ajuda dos Fundos Estruturais da União Europeia contribuirão para reduzir as actuais diferenças entre os vários Estados-Membros e a estratégia para a aprendizagem ao longo da vida será efectivamente implementada."@pt¹⁷ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@sk¹⁸ "Pirmiausia noriu padėkoti D. Pack. už puikų pranešimą. Mokymasis visą gyvenimą – tai neatsiejama modernios ir besivystančios visuomenės dalis, nes valstybės gerovės pagrindas yra jos žmonių įgyti gebėjimai: išsimokslinimas, patirtis ir įgūdžiai. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia ir žmogaus sveikatą, jo gerovę bei tampa jo pajamų šaltiniu, praplečia jo galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, politiniame bei kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir dirbančiųjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nors tai dar nėra tapę norma. Deja, 2004 m. duomenimis, mūsų šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, skaičiuojant besimokiusiuosius per pastaruosius metus 24-65 m. žmones – 28 proc. Lietuvoje ir 42 proc. Europos Sąjungoje. Daugelis mūsų šalies gyventojų pripažįsta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys mokytis, yra nuolat augantys reikalavimai darbo rinkoje, didesnės tobulėjimo ir saviraiškos galimybės, tačiau net pusė piliečių nenoro mokytis priežastimi laiko savo amžių, manydami, jog tai daryti jau per vėlu. Lietuvoje egzistuoja keistas, ne visada palankus visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, siekiančius žinių. Kai kuriais atvejais susiduriama ir su tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimu. Tiesa, jau pradėta vadovautis nuostata, jog tik kompetentingas darbuotojas gali pasiekti gerų rezultatų, padėti pagrindus įmonės konkurencingumui ir, kas svarbiausia, asmeniškai pajusti savo vertės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau daugiausia dėmesio darbuotojų mokymams skiria valstybės institucijos, o ne privatūs darbdaviai. Ir tai yra didelė problema, nes beveik 70 proc. darbuotojų dirba privačiose įmonėse. Nuolat besivystančios technologijos, keliami konkurenciniai iššūkiai reikalauja kvalifikuotų darbuotojų, ir šis procesas turi vykti nuolat. Taigi ypač svarbus tampa finansavimo klausimas. Manau, jog ši programa bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padės sumažinti esamus skirtumus tarp įvairių šalių narių, ir mokymosi visą gyvenimą strategija bus realiai įgyvendinta."@sl¹⁹ ". Till att börja med vill jag tacka Doris Pack för ett utmärkt betänkande. Livslångt lärande är en betydelsefull del av varje modernt samhälle som utvecklas vidare eftersom en nations välfärd baseras på den utbildning, den erfarenhet och de färdigheter som dess befolkning förvärvar. I många fall avgörs en persons hälsa och välbefinnande av graden av läskunnighet och hans eller hennes utbildningsnivå. Läskunnigheten och utbildningsnivån påverkar även inkomsten och ökar möjligheterna att delta i det sociala, politiska och kulturella livet. För närvarande håller vuxenutbildning, fortbildning och yrkesutbildning på att bli allt viktigare i Litauen, precis som i resten av EU. Det är dock fortfarande ingen generell regel. Enligt uppgifter från 2004 ligger vårt land tyvärr efter EU-genomsnittet i termer av fortbildning för personer i åldrarna 24–65 år – 28 procent i Litauen mot 42 procent i EU. Många av mina landsmän håller med om att huvudskälen till att personer motiveras att studera är ett ständigt växande marknadsbehov och bättre möjligheter att förbättra sig själv och uttrycka sig själv. För hälften av våra medborgare har emellertid åldern blivit ett hinder eftersom de tror att de är för gamla för att studera. Litauen har fortfarande en negativ attityd till äldre människor som söker kunskap. I vissa fall diskrimineras vissa socialgrupper. Inställningen att endast en kompetent anställd kan uppnå goda resultat, ge företaget konkurrensfördelar och framför allt öka sin självkänsla och självförtroende, delas av allt fler. I allmänhet är emellertid de offentliga institutionerna mer benägna att fortbilda sin personal än vad privata arbetsgivare är. Detta är ett stort problem, eftersom nästan 70 procent av alla anställda arbetar i privata företag. Ny teknik som hela tiden utvecklas och konkurrensutmaningar kräver kompetent personal, och detta måste vara en pågående process. Därför är finansieringen en oerhört viktig fråga. Jag tror att detta program och stödet från EU:s strukturfonder kommer att hjälpa till att minska de skillnader som för närvarande finns mellan medlemsstaterna och att strategin för livslångt lärande faktiskt kommer att genomföras."@sv²¹
lpv:unclassifiedMetadata	"ALDE frakcijos vardu"^{5,19,15,1,18,14,16,11,13} "Jolanta Dičkutė,"^{5,19,15,1,18,14,16,11,13}